Pirkėjai Estijoje noriai perima kasininkų funkcijas: o kaip Lietuvoje?

Jei pirkėjui bus malonu apsipirkti, išloš ne tik jis pats, bet ir pardavėjas. Išskirtinę apsipirkimo patirtį siūlo internetinės prekybos paslaugų plėtros projektai, savitarnos kasos, o Skandinavijos šalyse, Estijoje – dar ir pirkėjui atiduota mobilaus prekių skenavimo funkcija. Savarankiško prekių skenavimo paslauga tapo daugelio pirkėjų kasdienybe, o mitas apie išaugsiantį vagysčių skaičių sugriuvo. Vasario mėnesį tokia mobilaus prekių skenavimo funkcija startavo ir vieno didžiųjų prekybos tinklų Maxima prekybos centre.

Niekas nenori stovėti eilėse

„Mažiausiai maloni pirkėjų patirtis prekybos vietose yra eilės ir išsirinktų prekių dėliojimas prie kasos. Prekybos centre atsiskaitymo už prekes procese didžiausią laiką užima prekių skenavimas. Tai ir lemia eiles tiek prie įprastų, tiek ir prie savitarnos kasų, ypač piko valandomis. Eliminuoti nemalonią eilių prie kasų patirtį ir buvo vienas iš mūsų motyvų, pristatant savarankiško prekių skenavimo technologiją Baltijos šalyse“, – sako išmaniąsias prekybos sistemas Baltijos šalyse diegiančios kompanijos „StrongPoint“ vadovas Rimantas Mažulis.

Savitarnos skenavimas įgyvendinamas, identifikuotiems pirkėjams suteikiant galimybę po prekybos plotą nešiotis prekių skenavimo aparatą. Naudojimo procesas paprastas: pirkėjas renkasi prekes, iškart jas skenuoja ir pakuoja į norimą krepšį – belieka už jas susimokėti išeinant iš parduotuvės. Tokių kompaktiškų terminalų parduotuvėje gali būti dešimtis kartų daugiau nei tradicinių ir savitarnos kasų.

Padeda pritraukti daugiau pirkėjų

Anot prekybos technologijų bendrovės „StrongPoint“ savitarnos skenavimo produkto vadovo Jono Rapkausko, apsipirkimas be eilės – tik vienas šio įrankio privalumų. „Tai priemonė, leidžianti racionaliai ir taupiai išnaudoti prekybos plotą. Be to, sumažėja tradicinių kasų, todėl sumažėja ir kasininkų poreikis. Vadinasi, tai padeda taupyti personalo išlaidas. Ši priemonė siūlo pirkėjams įdomią ir naudingą patirtį, kontroliuojant savo išlaidas realiu laiku, nes tai įgalina matyti tarpinio krepšelio kainos sumą, įskaitant pritaikytas nuolaidas“, – aiškina įmonės atstovas. Šio produkto kuriamą gerą patirtį, anot „StrongPoint“ vadovo, patvirtina ir analogiškų sprendimų populiarumas Skandinavijos šalyse bei Estijoje. Skandinavijos šalyse pirmieji tokie mobilūs prekių skenavimo įrenginiai pasirodė 1998 metais, Estijoje 2009 metais.

„Šalyse, kuriose yra plačiau paplitęs savitarnos skenavimas, prekybininkai pastebi 7–14 proc. pardavimų augimą įdiegus sistemą. Tokį augimą galima paaiškinti tuo, kad patraukli apsipirkimo patirtis skatina pirkėją dažniau apsilankyti parduotuvėje“, – atkreipia dėmesį R. Mažulis.

Anot R. Mažulio, prekybininkų investicijos į šią novatorišką apsipirkimo technologiją priklauso nuo parduotuvės dydžio ir norimo įrenginių skaičiaus parduotuvėje. Per kiek laiko atsiperka investicija, priklauso nuo to, kaip intensyviai šie įrenginiai išnaudojami. Sėkmės atveju toks sprendimas gali atsipirkti ir per vienerius ar dvejus metus.

Vagysčių neprovokuoja

Skandinavijos ir Estijos praktika, pasak R. Mažulio, taip pat parodė, kad nuogąstauti dėl išaugsiančių vagysčių skaičiaus irgi nėra pagrindo. Vagysčių prevenciją užtikrina pirmiausia tai, kad mobilų prekių skenavimo įrenginį gaunantis pirkėjas yra identifikuojamas. Panaudojus asmeninius duomenis, pirkėjui išduodama lojalumo kortelė. Sistema turi galimybę įvertinti pirkėjo patikimumo lygį, kuris pirkėjams priskiriamas pagal jo elgseną parduotuvėje. Pagal šiuos lygius pirkėjams gali būti taikomas pakartotinis dalinis ir visų prekių perskenavimas, kurį prekybos centre atlieka asistentas. Tarkime, jei pirkėjas pakartotinai skenuoja ir anuliuoja nuskenuotos prekės duomenis, asistentas jam neabejotinai pasiūlys savo paslaugą – patikrins, ar klientas nepadarė klaidų skenuodamas.

Anot „StrongPoint“ atstovo, atlikti tyrimai taip pat patvirtina, kad vagys nelinkę naudotis nauja apsipirkimo priemone, o ir toliau elgiasi kaip įpratę – stengiasi kuo greičiau įeiti ir išeiti iš parduotuvės nepastebėti.

Pirkėjo lojalumo kortelė, įdiegus šį sprendimą, kol kas lieka pagrindinė kliento identifikavimo priemonė, nors Skandinavijoje naudojami ir kiti asmens dokumentai, pavyzdžiui, vairuotojo pažymėjimas. Dar viena priemonė yra išmanusis telefonas su programėle, bet tai turi savų minusų: skenuojant prekes negali naudoti telefone esamo pirkinių sąrašo, kalbėtis telefonu ar ieškoti recepto, renkant pirkinių krepšelį.

Patrauklu šeimoms ir senjorams

Anot J. Rapkausko, vystant sprendimą, priklausomai nuo prekybininkų poreikių, gali būti įdiegiama daugiau mobilaus skenavimo įrenginio funkcijų. Pavyzdžiui, tai galėtų būti pirkinių sąrašo įkėlimo funkcija ar katalogo prekių grupavimas pagal parduotuvės prekių išdėstymą, kad nereikėtų vaikščioti iš vieno prekybos salės galo į kitą, taip pat išmanioji prekių paieška ar recepto suformavimas nuskenavus tam tikras prekes.

„Kuo daugiau funkcijų – tuo patrauklesnis sprendimas bei didesnė nauda tiek pirkėjui, tiek ir pardavėjui. Labiausiai tokie sprendimai patrauklūs grynųjų pinigų nenaudojančioms šeimoms, o vaikams tokie skenavimo įrenginiai ypač patinka. Tuo tarpu Skandinavijoje pastebėta, kad šiuo sprendimu naudojasi nemažai solidaus amžiaus žmonių. Manau, kad panašūs projektai turėtų gerą ateitį prekybos vietose, kuriose dauguma klientų atsiskaito bankinėmis kortelėmis“, – sako „StrongPoint“ atstovas.

R. Mažulio vertinimu, tokių projektų tikslinis klientas Lietuvoje būtų jaunas ir vidutinio amžiaus pirkėjas bei šeimos, kurios prioritetą teikia atsiskaitymui banko kortele. Galutinį rezultatą lemtų tiek rinkodaros sprendimai, tiek ir personalo mokymų strategijos. Šios apsipirkimo technologijos efektyvumo rodiklis yra jos išnaudojimo lygis procentais, vertinant konkrečias parduotuvės pajamas.

„Estijoje stebime progresą. Rodikliai tikrai geri – kartais net trečdalis pirkimų atliekama mobilaus skenavimo savitarnos būdu. Skandinavijos šalyse šis rodiklis siekia net 55–60 procentų“, – sako „StrongPoint“ atstovas.

Šaltinis: delfi.lt