Ar elektroninė prekyba pakeis fizines parduotuves?
Prireikus naujų batų, šviestuvo ar televizoriaus, vis retesnis šių prekių ieškoti važiuoja į fizines parduotuves, kai jas nusipirkti galima vos keliais mygtukų paspaudimais. Maža to, pastaraisiais metais internetinė prekyba išsiplėtė ir į greito apyvartumo prekių – maisto produktų, gėrimų, kasdienių buities ir higienos reikmenų – sektorių. Tiesa, ekspertai pažymi, kad elektroninės prekybos kanalo sėkmė šiame segmente labai priklauso nuo rinkos specifikos ir vartotojų įpročių. Tad kokios šio kanalo perspektyvos ir ar tikrai kasdienius apsipirkimus parduotuvėse gali visiškai pakeisti prekių užsisakymas internetu?
Vienos sėkmės formulės nėra
Į šiuos klausimus atsakymų ieškos vienas iš šią savaitę Vilniuje vyksiančios tarptautinės konferencijos „Baltic Retail Forum“ pranešėjų, rinkos ir vartotojų tyrimų bendrovės „Nielsen“ vyresnysis mažmeninės prekybos paslaugų vadovas Julius Ambroza. Jis sako, kad elektroninė prekyba yra itin subtili sritis – ypač kalbant apie greito apyvartumo prekes. Dėl to kompanijos skirtingose šalyse su šiuo kanalu turi labai įvairių patirčių.
„Labai dažnai taikant naujoves įmonėms pakanka sekti sėkmingais kitų šalių pavyzdžiais ir juos pritaikyti savo rinkose. Vis tik, kalbant apie greito apyvartumo prekių elektroninę prekybą, eiti pramintais keliais dažniausiai neišeina. Čia kalbame apie giliai įsišaknijusius vartotojų įpročius, dažnu atveju nusistovėjusias rinkas, todėl ne visada pakanka paprasčiausiai sukurti patogią internetinę platformą, sustyguoti logistikos procesus ir tikėtis greitų rezultatų“, – sako J. Ambroza.
Be to, anot J. Ambrozos, ir investicijos į elektroninę prekybą greito apyvartumo prekių segmente yra žymiai didesnės nei, tarkime, norint pradėti internetinę prekybą kompiuteriais ar drabužiais. Dėl to geras rinkos ir jos specifikos išanalizavimas yra būtina sąlyga siekiant sėkmingai išnaudoti elektroninės prekybos kanalą šioje mažmeninės prekybos srityje.
Palankesnės mažiau išvystytos rinkos
„Neabejotinos lyderės greito apyvartumo prekių elektroninėje prekyboje yra tokios šalys kaip Kinija ir Pietų Korėja. Lyginant su jomis, likęs pasaulis yra gerokai atsilikęs. Net ir toje pačioje Europoje skirtingose valstybėse elektroninės prekybos kanalo greito apyvartumo prekių segmente plėtra ir perspektyvos yra nevienodos, nors iš pažiūros jų rinkos yra gan artimos“, – sako J. Ambroza.
Pašnekovo teigimu, vienas iš pagrindinių faktorių, lemiančių elektroninės prekybos kanalo potencialą ir sėkmę yra mažmeninės prekybos rinkos išsivystymas ir koncentruotumas. Kuo rinka brandesnė, kuo joje daugiau pirkėjams patogių prekybos taškų, tuo elektroninės prekybos kanalo įvedimas yra sudėtingesnis, o investicijos didesnės.
„Kitas svarbus aspektas neabejotinai yra vartotojų įpročiai. Elektorinei prekybai palankesnės sąlygos yra ten, kur vidutiniai vartotojų pirkinių krepšeliai yra dideli. Kai kurių Vakarų šalių rinkos pasižymi būtent tokia vartotojų elgsena – gyventojai ten yra įpratę kasdienių prekių vykti rečiau, tačiau į didesnius, galbūt toliau nuo miesto centro esančius prekybos centrus, ir vienu kartu pirkti daug prekių. Tokiu atveju elektroninė parduotuvė gali tapti itin patogia alternatyva. Tuo metu Lietuvoje pirkėjai yra įpratę parduotuvėse lankytis dažniai, bet vienu kartu pirkti mažiau prekių. Be abejo, vartotojų įpročiai taip pat gali kisti, o prie to prisideda ir naujų prekybos kanalų atsiradimas“, – sako konferencijos „Baltic Retail Forum“ pranešėjas J. Ambroza.
Ekspertas pažymi, kad atsiradus elektroninės prekybos kanalui vis daugiau gyventojų šalyje taip pat planuoja apsipirkimus ilgesniam laikui į priekį, naudojasi galimybe gauti užsakytas prekes tiesiai į namus.
Elektronine prekyba domisi vis daugiau rinkos dalyvių
J. Ambroza sako, kad elektroninė prekyba greito apyvartumo prekėmis Lietuvoje šiandien domina ne vieną įmonę, o bandymų žengti į šią rinką turėtume matyti vis daugiau – nepaisant to, kad iš karto veikti pelningai šioje srityje galimybių mažai.
„Kol kas sunku tiksliai įvertinti elektroninės prekybos greito apyvartumo prekėmis Lietuvoje perspektyvas. Vis tik neabejotinai prekybininkams tai yra patrauklus papildomas prekybos kanalas, galintis ne tik pats generuoti pardavimus, bet ir potencialiai nukreipiantis pirkėjus į fizines parduotuves. Tokiu būdu sukuriamas sinergijos efektas, leidžiantis pasiekti geresnių prekybos rezultatų. Nemanau, kas artimiausiu metu elektroninė prekyba greito apyvartumo prekių segmente gali tapti prekybininkų konkurencingumą lemiančiu, todėl būtinu turėti kanalu, tačiau sėkminga internetinės prekybos platforma, žinoma, verslui gali atnešti didelės naudos“, – sako J. Ambroza.
Elektroninės prekybos perspektyvos bei kitos mažmeninės prekybos tendencijos bus aptariamos lapkričio 14 d. Vilniaus „Multikino“ kino teatre vyksiančioje „Baltic Retail Forum 2019“ konferencijoje, kurią organizuoja išmanių sprendimų verslui paslaugas teikianti bendrovė „StrongPoint“. Be J. Ambrozos pranešimus konferencijoje taip pat skaitys „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus, „Google“ analitikas Justas Ložinskas bei kiti prekybos sektorių analizuojantys specialistai iš Lietuvos ir užsienio.