Savarankiškas prekių skenavimas – inovacija Lietuvoje prigijo, bet potencialo dar daug
Pastaraisiais metais prekybininkai Lietuvoje aktyviai diegė mažmeninės prekybos inovacijas. Viena daugiausiai pirkėjų dėmesio sulaukusi iš jų – pernai kai kurių prekybos tinklų vartotojams pasiūlyta savarankiško prekių skenavimo sistema. Nors iš pradžių buvo girdėti ir skeptiškų balsų, teigiančių, kad tokiai technologijai mūsų šalies rinkoje prigyti bus sudėtinga, tačiau praėjus metams prekybininkai teigia, kad dalis pirkėjų be šios inovacijos savo apsipirkimų jau nebeįsivaizduoja. Ekspertai savo ruožtu vertina, kad savarankiško prekių skenavimo technologijų plėtrai potencialo Lietuvoje dar labai daug.
Inovaciją pamėgo tūkstančiai lietuvių
Sistema, kuri leidžia pirkėjui pačiam vaikštant po parduotuvę nusiskenuoti į pirkinių krepšelį dedamas prekes, Lietuvoje šiuo metu yra įdiegta trijose dviejų prekybos tinklų parduotuvėse. Palyginimui, Latvijoje tokių parduotuvių skaičius artėja prie dešimt, o Estijoje jų gali būti virš šimto. Kitose šalyse atsiskaitymai naudojant savarankiško skenavimo sprendimus taip pat yra populiarūs ir kai kur jau sudaro reikšmingą dalį visų apsipirkimų. Pavyzdžiui, Švedijoje ši dalis siekia net 60 proc. Įvertinus tai, galima teigti, kad Lietuvoje šioje srityje žengiami dar tik pirmieji žingsniai.
Vis tik, technologiją jau naudojančių prekybininkų tikinimu, šie žingsniai yra pakankamai sėkmingi. Pirmojo Lietuvoje savarankišką prekių skenavimą su nešiojamais skeneriais pasiūliusio prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir korporacinių reikalų direktorė Ernesta Dapkienė sako, kad dvejose tinklo parduotuvėse pirkėjams siūlomas inovatyvus savitarnos būdas tarp pirkėjų yra išties populiarus.
„Skaičiuojame, jog nuolatos „Scan&Go” naudojasi daugiau nei 10 tūkst. lojalių mūsų klientų. O karantino laikotarpiu ir vartotojų skaičius, ir prekių, įsigyjamų su savarankiško prekių skenavimo sistema, krepšelis augo beveik dvigubai. Mūsų klientai įvertino, jog ši technologija puikiai tinka norint apsipirkti išvengiant žmogiškojo kontakto.“, – sako E. Dapkienė.
„Maximos“ atstovė priduria, dažniausiai „Scan&Go” renkasi klientai ketinantys apsipirkti gausiau. Šis sprendimas labai patogus, nes nuskenavęs prekę, klientas iš karto mato ne tik prekės kainą, bet ir jai taikomą nuolaidą bei galutinę prekių krepšelio sumą. Kartu apsipirkti greičiau, nes prie kasos nereikia iš naujo visų prekių iškrauti. Jau apsiperkant visus produktus galima iš karto dėti į pirkinių krepšį. Dėl tokio apsipirkimo proceso dalis klientų kaip „Scan&Go” privalumą išskiria ir privatumą – prieš sudedant į pirkinių krepšį, įsigyjamas prekes mato ir pačiupinėja tik pats klientas. Pirkėjams patinka ir technologijos modernumas, šiuolaikiškumas. Su savarankišku skenavimu apsipirkimo procesą nuo… iki… gali valdyti pats klientas. O atsiskaityti už prekes galima nė neišsitraukus piniginės, pasinaudojus „Maximos“ mobiliąja programėle.
Anot E. Dapkienės, savarankiško prekių skenavimo sistema dažniausiai naudojasi 18-34 metų amžiaus pirkėjai, tačiau ją išbando įvairiausio amžiaus žmonės, įskaitant ir senjorus.
Su nešiojamai skeneriais apsiperka greičiau ir perka daugiau
Pirkėjų aktyvumu naudojantis vienoje iš parduotuvių įrengta savarankiško prekių skenavimo sistema patenkinti ir prekybos tinklo „Rimi“ atstovai. Didžiausią pirkėjų aktyvumą naudojantis inovacija „Rimi“ taip pat fiksavo karantino metu, kai gyventojai siekė, kaip įmanoma, labiau apsisaugoti nuo viruso. Prekybos tinklo IT valdymo partneris Anatolijus Petrovas sako, kad gegužę, lyginant su sausio mėnesiu, savarankiškai prekes tiesiai nuo prekių lentynų skenavo ir iškart į pirkinių krepšelius dėjo trečdaliu daugiau prekybos tinko klientų. Tačiau technologijos patogumą gyventojai įvertino ir prieš tai.
„Naudojantis savarankiško skenavimo sistema pirkėjams nereikia laukti eilėse prie kasų, nebūtina prekių sudėti į vežimėlį, po to iškrauti kasose atsiskaitant ir tuomet dar kartą perkrauti į pirkinių krepšius. Visa tai pirkimo procesą gali sutrumpinti net keletą kartų. Be to, pats skanuodamas prekes apsipirkimo metu pirkėjas visuomet gali matyti tikslią kiekvienos prekės kainą ir bendrą pirkinių krepšelio sumą. Tai pirkėjui leidžia lengviau kontroliuoti savo išlaidas, prieš atsiskaitant lengvai patikrinti, ar visas norimas prekes nusipirko“, – sako „Rimi Lietuva“ IT valdymo partneris.
Anatolijaus Petrovo teigimu, savarankiško skenavimo sistema dažniausiai naudojasi daugiau prekių perkantys pirkėjai. Jų pirkinių krepšelis vidutiniškai yra dvigubai didesnis nei atsiskaitančių įprastose kasose.
Taupo ne tik pirkėjų, bet ir darbuotojų laiką
Išmaniuosius mažmeninės prekybos sprendimus – tarp jų ir savarankiško skenavimo sistemas – diegiančios įmonės „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims Rimantas Mažulis sako, kad ši technologija ne tik leidžia patogiau apsipirkti pirkėjams, bet ir pačioms parduotuvėms padeda efektyviau organizuoti savo darbą bei didinti našumą.
„Savarankiško prekių skenavimo technologijos Vakarų valstybėse prekybininkų yra pakankamai gerai įsisavintos. Tokiose šalyse kaip Švedija, Nyderlandai, Prancūzija, Didžioji Britanija ar net ir mūsų Baltijos kaimynėje Estijoje šie sprendimai aktyviai diegiami ir naudojami jau kurį laiką. Lietuvoje per pastaruosius metus šioje srityje žengti svarbūs pirmieji žingsniai, kurie turėtų paskatinti tolimesnę technologijos mūsų rinkoje plėtrą. Pirmieji metai su technologija rodo, kad vartotojai tam yra pribrendę, o ir prekybininkai mato tokios inovacijos naudą“, – sako R. Mažulis.
Anot specialisto, parduotuvės, kurios pirkėjams siūlo galimybę iš karto patiems nusiskanuoti iš lentynų imamams prekes, gali sumažinti įprastų kasų apkrovimą, pagerinti pirkėjų srautų pralaidumą ir spręsti eilių prie kasų problemas. Ši savitarnos forma taip pat leidžia sutaupyti darbuotojų laiką, kurį jie gali skirti kitoms užduotims prekybos salėje ar produktų sandėliavimo patalpose.
Savitarnos technologijos vis pažangesnės
Anot „StrongPoint“ vadovo, nors pirmosiose Lietuvos parduotuvėse įdiegti savarankiško skenavimo sprendimai iš karto sulaukė vartotojų susidomėjimo, pilnas šios technologijos potencialas mūsų šalyje dar anaiptol nėra išnaudotas. R. Mažulio teigimu, kol kas dar nesame pasiekę net kaimynų latvių savarankiško skenavimo sprendimų plėtros pagreičio. Dėl to augimui mūsų šalyje, kur technologija kol kas naudojama tik trijose didesnėse parduotuvėse, erdvės yra išties daug.
„Pati technologija, nors pagrindiniai jos principai yra gerai ištobulinti, taip pat yra toliau vystoma ir ateityje suteiks dar daugiau galimybių. Kai kurios papildomos savarankiško skenavimo funkcijos pasaulyje jau yra taikomos. Pavyzdžiui, kai kuriose rinkose prekybininkai savo pirkėjams siūlo galimybes prekes patiems nusiskanuoti ir už jas atsiskaityti paprasčiausiai naudojantis savo išmaniuoju telefonu. Tokiu atveju parduotuvėse nereikia diegti specialių nešiojamų skenerių. Taip pat jau siūlomos galimybės į savitarnos skenerius įsikelti iš anksto pasiruoštus pirkinių sąrašus ar receptų ingredientų sąrašus ir apsipirkti pagal juos“, – technologijų galimybes vardina specialistas.
Be to, savarankiško skenavimo sistemas prekybininkai užsienyje jau integruoja ir su kitais pardavimų kanalais. Tokiu būdu kiekvienas vartotojas gali kaupti įvairius lojalumo taškus, naudotis jam individualiai pritaikytomis akcijomis ir pasiūlymais tiek pirkdamas skirtingose to paties tinklo parduotuvėse, tiek internetu. Kitaip tariant, kiekvienas pirkėjas gali turėti savotišką savo paskyrą, prie kurios prisijungęs gali pirkti jam patogiaisiais būdais ir kiekvienu atveju naudotis visais jam siūlomais privalumais.
„Galiausiai, kitas logiškas žingsnis šios technologijos raidoje yra suteikti galimybes pirkėjams nešiojamo skenerio pagalba ne tik nusiskanuoti norimas prekes, bet iš karto už jas ir sumokėti. Tai apsipirkimo procesą paspartintų dar labiau. Be abejo, Lietuvoje pirmiausiai reikėtų įsisavinti esamą šios technologijos potencialą, o tuomet galvoti apie papildomus funkcionalumus. Mano manymu, tai tik laiko klausimas – kaip ir paprastos savitarnos kasos, savarankiško skenavimo sprendimai Lietuvos parduotuvėse per keletą ateinančių metų turėti tapti norma“, – sako R. Mažulis.