Maistas internetu: auganti paklausa įpareigoja keistis

Nors elektroninės prekybos apimtys pastaraisiais metais daugelyje sektorių reikšmingai augo, tačiau kasdienių maisto prekių segmentui skintis kelią šioje srityje sekėsi sunkiau.

Santykinai dideli tokios veiklos kaštai ir abejonės dėl jos pelningumo lėmė gan atsargų rinkos dalyvių požiūrį į plėtrą internete. Tačiau viskas staiga pasikeitė, kai pasaulį užklupo koronaviruso pandemija, o saugus apsipirkimas išvengiant ar minimizuojant žmogiškąjį kontaktą tapo pirkėjų prioritetu. Būtent tuomet daugelis pamatė elektroninės prekybos maisto produktais potencialą.

Didysis klausimas – kur yra jo ribos ir kaip maisto prekybą internetu paversti pelninga?

Karantinas amortizavo rinką

Šių metų kovo-balandžio mėnesiais elektroninės maisto produktų prekybos apimtys Lietuvoje išaugo 5 kartus – daugiausiai iš visų Baltijos šalių. Pandemija neabejotinai padėjo pralaužti uždarą ratą, kuriame internetinė prekyba maisto produktais buvo kurį laiką įstigusi. Prekybininkai elektroninės prekybos kanalą maisto prekių srityje laikė nepopuliariu, todėl jam neskyrė didelio dėmesio.

Tačiau per karantiną elektroninės prekybos populiarumas šoko į viršų. Bendrovės „Nielsen“ atlikto tyrimo duomenimis, net 41 proc. šalies gyventojų karantino metu keitė savo pagrindinę kasdienių maisto prekių apsipirkimo vietą ar būdą. Tai darė iš esmės visų amžiaus grupių atstovai, o pasikeitę vartotojų įpročiai palankiausi buvo mažesnėms parduotuvėms ir elektroninės prekybos platformoms. Net ir karantinui pasibaigus, pirkimo internetu apimtys liko gerokai didesnės nei iki pandemijos pradžios.

Iš uždaro rato, regis, pavyko ištrūkti, tačiau iššūkiai prekybininkams dėl to netapo mažesni. Jei prieš karantiną pagrindinis klausimas buvo – kaip į elektroninę parduotuvę pritraukti naujų pirkėjų, o per karantiną – kaip visus naujai atėjusius laiku aptarnauti, tai šiandien susiduriama su naujomis užduotimis. Viena pagrindinių – kaip keistis kartu su vartotojų įpročiais pelningai?

Optimizuokite prekių surinkimą

Visų pirma dėmesį reikia sutelkti į tiekimo grandinę. Joje, kaip žinia, yra du pagrindiniai kaštų centrai – tai prekių surinkimas ir prekių pristatymas. Internetu užsakytas prekes galima surinkti įprastose fizinėse parduotuvėse, specialiai tam įrengtuose sandėliuose (angl. dark store) arba naudojant pažangius automatizacijos sprendimus. Šie variantai turi savų privalumų, tačiau kiekvienoje situacijoje reikėtų rinktis jai geriausiai tinkantį būdą ar jų derinį. Veiklos pradžioje geriausias ir lanksčiausias prekių surinkimo būdas yra esamų fizinių parduotuvių išnaudojimas. Tai leidžia lanksčiai reaguoti į kintantį užsakymų skaičių. Perkopus 500 užsakymų per dieną ribą, verta pagalvoti ir apie atskirų sandėlių įrengimą ar modernių robotizacijos sprendimų taikymą. Pavyzdžiui, didžiausias Švedijos prekybos tinklas ICA pirmąjį robotizuotą prekių surinkimo sandėlį planuoja įsirengti iki 2022 metų. Investicijas į tokius pažangius sandėlius planuoja ir kiti prekybos centrai.

Sklandžiam prekių surinkimo procesui taip pat labai svarbu tinkamai suplanuoti prekių surinkimo maršrutus, suskirstyti užsakymų surinkimą į atskiras zonas. Tam turi pasitarnauti prekių surinkimui naudojamos sistemos ir įrenginiai. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalių prekybininkai vis dažniau prekių surinkimo proceso optimizavimui panaudoja elektronines etiketes, kurias, susiejus su užsakymų surinkimo sistema, galima eliminuoti klaidų tikimybę ir gerokai paspartinti visą procesą. Ieškantieji dar inovatyvesnių sprendimų šiandien gali rinktis ir prekių surinkimui pritaikytus išmaniuosius akinius, kurie leidžia užsakymus surinkti be jokių papildomų prietaisų ar ekranų.

Ieškokite patogesnių pristatymo būdų

Siekiant optimizuoti prekių pristatymo procesus, itin svarbu pasirinkti efektyvius ir pirkėjams tinkamiausius prekių pristatymo būdus. Be mūsų rinkoje jau tradicinio prekių pristatymo į namus karantino metu išpopuliarėjo ir užsakytų produktų atsiėmimas maistomatuose. Be to, pradedami naudoti ir mobilūs maisto atsiėmimo punktai, kuriuos pagal poreikį galima transportuoti į atokesnes vietoves. Dar viena naujovė – drive-in prekių atsiėmimo vietos, kuriose užsakytus produktus galima atsiimti neišlipus iš automobilio.  Tokia pristatymo būdų įvairovė didina tiekimo grandinės lankstumą ir efektyvumą bei leidžia sumažinti prekių pristatymo kaštus. Šiuo atveju svarbu vartotojams suteikti galimybę išbandyti skirtingus variantus ir pasirinkti jiems patogiausius.

Analizuokite pirkėjų elgseną

Dar vienas svarbus dalykas siekiant optimizuoti prekių surinkimo ir pristatymo procesus yra užsakymų dinamikos analizė. Duomenys rodo, kad užsakymų pikas elektroninėse maisto prekių parduotuvėse būna pirmadieniais ir penktadieniais. Pirmadieniais prekių paprastai užsakoma visai savaitei, o penktadieniais – savaitgaliui. Analizuojant užsakymų srautus galima geriau paskirstyti resursus, pagal tai planuoti prekių pristatymą bei atsiėmimo vietų tinklą.

Pandemija elektroninei prekybai maistu neabejotinai atvėrė naujas galimybes, tačiau svarbu jas tinkamai išnaudoti. Tam būtina ieškoti kiekvienu atveju tinkamiausių sprendimų ir maksimaliai optimizuoti savo veiklos procesus. Be to, svarbu nepamiršti, kad vartotojų įpročiai ir situacija rinkoje nuolatos keičiasi, todėl būtina mokėti prie šių pokyčių laiku prisitaikyti. Gebant tai padaryti elektroninė prekyba kasdienėmis maisto prekėmis neabejotinai gali būti pelninga.

Šaltinis: LRT.lt