Kaip gyvena mažmeninės prekybos sektorius Ukrainoje: per karą išmoktos pamokos, „randuotos“ parduotuvės ir pergalės laukimas
Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, staiga sustojo visas tenykštis gyvenimas, tačiau vieno verslo atstovai privalėjo ir toliau dirbti kiek įmanoma įprastu ritmu. Bendrovės „BT Invest“, Ukrainoje valdančios mažmeninės prekybos tinklą „Novus“, atstovas Gintautas Pavalkis mažmeninei prekybai skirtų sprendimų kūrėjo „StrongPoint“ lapkričio viduryje surengtame renginyje „Baltic Retail Forum“ atskleidė, kokie sunkumai maisto fronte lydėjo tik prasidėjus karui, su kokiais susiduriama dabar, ir kaip su jais visais susitvarkyti.
Neveikė kas trečia parduotuvė
Antras pagal dydį Kyjive ir jo srityje mažmeninės prekybos tinklas „Novus“ galimai invazijai ruošėsi – buvo kaupiami didesni kuro ir prekių, ypač – bakalėjos, kiekiai, kuriamos dokumentų ir duomenų kopijos, stiprinama įmonės informacinių technologijų infrastruktūra. Tačiau, kaip renginyje „Baltic Retail Forum“ pasakojo G. Pavalkis, kovo ir balandžio mėnesiais prie Kyjivo vykusios kovos nepašykštėjo kur kas didesnių iššūkių. Miestas buvo nuolat apšaudomas, sunaikintas „Novus“ biuras, iš viso sugriauta apie 18 proc. visų mažmenininkų sandėliavimo plotų, komendanto valandos tęsėsi ir po keletą dienų, o galiausiai pritrūko prekių, degalų, vilkikų ir net vairuotojų – vyko darbuotojų mobilizacija ir sutrūkinėjo tiekimo grandinės. Visa tai lėmė, kad pirmomis invazijos dienomis apsipirkimų skaičius sumažėjo apie dešimt kartų, okupantų smūgiai apgadino keturias parduotuves, iš viso laikinai uždaryta maždaug trečdalis jų.
„Žmonės, kuriems kritine preke tapo šviežiai kepta duona, laukdavo prie parduotuvių net nežinodami, ar jos bus atidarytos, ar bus prekių. Juk tiekimo grandinė būdavo perplanuojama kasdien – jei vakar prekės atkeliavo vienaip, tai šiandien taip pat gali ir nebepavykti. Nors tiekimo grandinė trūkinėjo, tačiau tai nesutrukdė į Ukrainą vežti paramą – tai pradėjome daryti vieni pirmųjų ir į šalį įvežėme apie 60 maisto produktų pilnų sunkvežimių“, – renginyje teigė mažmeninės prekybos specialistas.
Prekės vežtos ir lengvaisiais automobiliais
Kaip papasakojo G. Pavalkis, tuometinė situacija privertė ieškoti nestandartinių sprendimų. Dėl rizikos, kad Rusijos kariuomenės paleistos raketos gali sunaikinti sandėlius, prekės būdavo sandėliuojamos parduotuvėse ir nesilaikant asortimento ir likučių valdymo taisyklių. Trūkstant vilkikų, prekės būdavo vežamos ir lengvaisiais automobiliais. Beje, pastarieji pritaikyti ir dar neįprastesnėms problemoms spręsti.
„Prasidėjus invazijai nebuvo teikiamos inkasacijos paslaugos, bankų darbuotojai neatvažiuodavo paimti pinigų net ir savaitę. O žmonės ir toliau pirko, pinigai kaupėsi, tad darbuotojai juos kraudavo į šiukšlių maišus ir lengvaisiais automobiliais veždavo į banką. Nuolat kildavo abejonių, ar pavyks nuvažiuoti iki tikslo“, – teigė „StrongPoint“ organizuoto renginio pranešėjas.
Tuo metu sėkmingam parduotuvių veikimui itin svarbia tapo decentralizacija. Kitaip sakant, svarbiausių sprendimų priėmimas atsidūrė pačių darbuotojų rankose.
„Komunikavome, kad parduotuvės vadovas pats turi priimti sprendimą ir jis bus geras, nes niekas geresnio nepriims. Juk skambinti į biurą ir pasiklausti nebegali. Toks sprendimas pasiteisino ir, manau, parduotuvių decentralizaciją išlaikysime ir toliau“, – aiškino G. Pavalkis.
Laikinas atokvėpis ir nauji iššūkiai
Pašnekovas prisiminė, kad ryškus atsigavimas mažmeninės prekybos sektoriuje Ukrainos sostinėje pastebėtas po gegužės 9 dienos, kai Rusijoje nebuvo paskelbta mobilizacija. Tuomet frontas persikėlė į šalies rytus ir pietus, o žmonės pradėjo grįžti į Kyjivą. Taip pat prasidėjo aktyvus parduotuvių atstatymas. Viena jų atidaryta Irpinėje, o liepos pabaigoje Bučoje duris atvėrė prieš tai nuo raketos smūgio nukentėjęs prekybos centras „Retroville“. Tiesa, kai kurios šrapnelio žymės specialiai paliktos fasade. „Randai puošia“, – nusišypsojo G. Pavalkis.
Tiesa, bandant grįžti į įprastas vėžes, buvo susidurta su dar kitais iššūkiais. Kadangi moterys su vaikais išvažiavo iš šalies, dalies prekių nebereikėjo, pasimatė pirkėjų prioritetų pokyčiai, atsisakyta didelės dalies prabangos prekių. Pasikeitė ir pats Kyjivas – jei anksčiau kažkuri parduotuvė rodė gerus rezultatus dėl aplink gyvenančių pasiturinčių žmonių, šiems išvykus rezultatai drastiškai suprastėjo. Vėliau vienus iššūkius pakeitė kiti – dabar apsipirkimų skaičius mažėja dėl pasikartojančių oro pavojų ir elektros tiekimo problemų, uždarinėjamų biurų ir parduotuvių. Vis dėlto, kaip ir anksčiau, yra randama sprendimų.
„Elektros dingimas jau yra prognozuojamas, perkami generatoriai, peržiūrimas asortimentas. Valstybė taip pat prisitaikė, tad prasidėjus eskalacijai stebėjome vos 7 proc. punktus siekusį pirkėjų skaičiaus kritimą. Kaip tikina kolegos Kyjive, kas jau norėjo išvažiuoti, tas taip ir padarė, tad dabar likusieji tiesiog laukia pergalės, nes fronte situacija – gera. Raketos gal ir gąsdina, bet nebebijoma“, – apibendrino „Novus“ valdančios įmonės atstovas.