Nauja apsipirkimo koncepcija – mažinanti nuostolius, sandėlio likučius ir efektyviai išnaudojanti prekybinį plotą

Prekybos centrai iš pirmo žvilgsnio neatrodo kaip vagysčių vietos, bet pasigilinus ir pasižiūrėjus statistinius rodiklius, būtent vagystės yra aiški problema, su kuria susiduria visi prekybininkai. Iš tiesų, vagystės – ypač smulkių ir brangių prekių: skutimosi peiliukų, brangių kremų, elektronikos – yra tikras galvos skausmas ir finansiniai nuostoliai. Vien 2014 metais šių prekių grupių nuostoliai Europoje sudarė 40 milijardų dolerių.

Taip pat labai lengva paskaičiuoti, kiek prekybininkai netenka pinigų dėl neefektyviai išnaudojamo prekybos ploto ar per didelių prekių likučių. Šie skauduliai yra labai glaudžiai susiję.

Tam tikras prekes prekybininkai lentynose laiko tik verčiami konkurencijos – tai populiarios prekės, kurias siūlo ir kiti prekybos centrai, tačiau dėl vagysčių arba dėl brangių prekių likučių ar per didelio asortimento skaičiaus parduotuvėje yra priversti šių pardavimų praradimus kompensuoti iš kitų prekių.

Europoje, remiantis „Global Retail Theft Barometer“ tyrimu, vidutiniai prekybos centrų dėl vagysčių patiriami nuostoliai siekia 1,13 proc. ir daugelyje prekybos centrų, palyginus su 2012 metų rezultatais, šis procentas nesumažėjo. Dažniausiai vagiamas alkoholis, maisto produktai, drabužiai, kosmetika, elektronikos prekės bei žaislai.

Paprastai nuostoliai yra skirstomi į keturias pagrindines kategorijas – vidiniai, išoriniai, tiekėjai ir administracinės klaidos. Saugotis prekybininkams tenka ne tik nuo nesąžiningų išorės lankytojų, bet ir piktavalių savo darbuotojų – pastarieji atsakingi už 22 proc. visų vagysčių. Kita vertus, „vidinės vagystės“ vidutinė suma yra beveik dvigubai didesnė – 175 eurai, nei „išorinės“ – 110 eurų.

Būtų nesąžininga teigti, kad prekybininkai brangių prekių apsauga rūpinasi tiek pat, kiek ir duonos ar kruopų. Visi puikiai žinome dėžutes, į kurias pakuojamos brangios smulkmenos, su jutikliais ar daviklius, tvirtinamus prie didesnių produktų, klijuojamus apsaugos lipdukus. Vis dėlto, kaip rodo tyrimai, jeigu nuolat neinvestuoji į prekių apsaugą, nuostoliai visada auga. Arba nemažėja.

Todėl atsiranda vis naujų apsaugos sprendimų, kurie tampa vis kompleksiškesni, sprendžiantys vis daugiau problemų. Tai likučių valdymas, sandėlio sumažinimas, efektyvus prekybinio ploto išnaudojimas, gerinama apsipirkimo patirtis. Vienas tokių – naujiena Baltijos šalyse, bet jau prigijęs pasaulyje – „Vensafe“ sistema. Jos esmė ta, kad pirkėjai parduotuvėje išsirenka norimą prekę – tarkime, skutimosi peiliukų komplektą, bet pasiima ne patį produktą, o kortelę arba išsispausdina atitinkamą kvitą informaciniame kioske. Kasose, nuskenavus kodą, už prekę sumokama, o pats produktas atsiimamas iš „Vensafe“ prekių išdavimo automato.

Papildomai galima numatyti ir vietą demonstraciniam stendui, kuriame būtų galima apžiūrėti realias prekes gyvai.

Išsprendžiama išsyk keletas klausimų – galima padidinti prekių pasiūlą, išdėstyti prekių korteles daugiau vietų parduotuvėje. Reikalauja mažiau dėmesio prekių papildymui – dažniausiai labiausiai vagiamų prekių lentynose padedamas ribotas skaičius, pavyzdžiui, 2-3 komplektai skutimosi peiliukų. Todėl reikia dažnai peržiūrėti ir papildyti ekspoziciją naujomis prekėmis, pakuoti į apsaugos dėžutes ar tvirtinti kitus daviklius, o po to kasose juos nuiminėti.

„Vensafe“  prekių išdavimo automatas, viena vertus, yra talpus: galima sudėti iki 80 skirtingų prekių, iš viso – iki 1600 vienetų – didėja parduotuvės ploto išnaudojimas, kita vertus, jis pats praneša, kai tam tikrų produktų lieka mažai.

Žinoma, kitų apsaugos būdų sumenkinti tikrai negalima – kiekvienas jų turi savo taikymą ir reikia atsižvelgti į konkrečių parduotuvių specifiką bei atsiperkamumo galimybes.

Tačiau modeliuojant teorinį pavyzdį parduotuvės su 5 kasomis, kurios apyvarta sudaro 1,16 milijonų eurų, kurioje prekiaujama cigaretėmis bei tabako gaminiais, skutimosi peiliukais, prezervatyvais bei baterijomis, ir pritaikius vidutinius jų dalies apyvartoje bei vagysčių nuostolių rodiklius, galima išskaičiuoti, kad „Vensafe“ sprendimas atsipirks per 14 mėnesių.

Siūlant daugiau panašių prekių, pavyzdžiui, dar ir kosmetiką, telefonų korteles, atsipirkimo laikotarpį galima sumažinti iki 12 mėnesių.

„Vensafe“ sprendimas aktualiausias didiesiems maisto prekybos centrams, kosmetikos prekybininkams, tačiau jis taip pat gali būti patrauklus ir mažesniosioms parduotuvėms, kadangi jos saugiai ir nedidindamos sandėlio, prekybinės vietos ir personalo kaštų, galėtų pasiūlyti naujų prekių.