Perėjimas prie euro – senokai pamiršti padirbtų pinigų iššūkiai

Lietuvoje nuo kitų metų vietoje litų atlyginimus gausime, parduotuvėse ir su savo klientais atsiskaitinėsime eurais. Apie euro priėmimo Lietuvoje trūkumus ir privalumus buvo nemažai diskutuota, tačiau kur kas mažiau atkreiptas dėmesys į tokį, iš pažiūros nesudėtingą, bet vis dėlto nepaprastą padirbtų pinigų atpažinimo klausimą.

Nuo 1993 metų gyvename su litu, per tą laiką spėjo gimti ir išaugti nauja gyventojų karta, ir, nors pinigų tikrinimo įtaisus galima rasti veikiausiai kiekvienoje kasoje, žinios apie litų padirbinėjimą ir padirbtus pinigus, kurios dažnai pasirodydavo prieš keliolika metų, jau nugrimzdo į istoriją.

Tačiau sulig euro įvedimu reikia vėl prisiminti šią problemą. Ir jai pasiruošti. Euras yra labai gerai apsaugotas nuo padirbimo, bet 18 ES šalių (o nuo 2015 metų – 19-oje), 332 mln. žmonių kasdien naudojama valiuta yra viliojantis objektas padirbinėtojams.

Remiantis Europos centrinio banko (ECB) duomenimis, 2014 metų pirmąjį pusmetį iš apyvartos buvo išimta 331 tūkst. padirbtų euro banknotų – tai 6,2 proc. mažiau nei 2013 metų pirmąjį pusmetį, bet daugiau nei užpernai. 81 proc. iš jų buvo 20 ir 50 eurų nominalo kupiūros.

Palyginus su bendru apyvartoje cirkuliuojančiu jų kiekiu – daugiau nei 16 milijardų, padirbtų banknotų skaičius yra pakankamai mažas. Bet tai, kas atrodo nedaug vertinant bendrą statistiką, kiekvienos įmonės lygiu gali būti labai skaudus nuostolis.

Dėl savo paplitimo, nors ir yra geriau apsaugota valiuta, dažnai eurai yra padirbti itin kokybiškai. Ir greitai, be specialių banknotų detektorių atpažinti klastotes žmonėms, kuriems šie pinigai yra nauji, gali būti sudėtinga. Į tokias šalis dažniausiai ir taikosi padirbinėtojai. Be to, jiems atpažinti nepakanka prekybos vietose esančių ultravioletinių spindulių lempų.

Todėl saugiausias kelias – specializuoti automatiniai atpažinimo įrenginiai. Jų esmė – paprastumas. Kasininkui ar kitam darbuotojui, priimančiam grynuosius pinigus, nereikia žinoti, kokie ženklai turi matytis banknote ir kaip atskirti tikrą nuo padirbto – tai sutrumpina ir atpigina perėjimą prie naujos valiutos. Automatiniai įrenginiai patys signalizuoja, kuris banknotas yra padirbtas, o kuris – tikras.

Renkantis šiuos detektorius, pirmas pagal svarbumą kriterijus – ECB sertifikatas. Europos Centrinis Bankas, sertifikuodamas įrenginius, naudoja iš apyvartos išimtus banknotus. Tik tie įrenginiai, kurie atpažįsta 100 procentų klastočių, gauna ECB sertifikatą. Atsiradus naujiems tikriems banknotams, įrenginių gamintojai pasiūlo atnaujintą programinę įrangą, kurioje būna įvesti naujųjų pinigų skiriamieji atpažinimo ženklai.

Po ECB sertifikato, kiti svarbūs kriterijai yra paprastas naudojimas bei aptarnavimas. Nuo to priklauso kasininko darbo patogumas ir greitis, taigi – ir efektyvumas.

Renkantis įrenginį, verta atsižvelgti į mygtukų, funkcionalumo kiekį. Jų gausa ne visada gelbsti norint atlikti paprastą veiksmą – patikrinti ar banknotas tikras ar ne.

Aktualus ir detektoriaus dydis, nes kasininko darbo vietoje, kaip paprastai, laisvos erdvės daug nėra, todėl gremėzdiškas, bankams labiau skirtas įrenginys čia netiks.

Nedidelė, bet labai darbą keičianti funkcija – banknoto prilaikymo funkcija, kad jis nenukristų. Rinkoje yra įrenginių, kurie paprastai kalbant, „išspjauna“ banknotą lauk ir tenka jį gaudyti ar ieškoti po stalu.

Įrenginį turi būti lengva ir greita atnaujinti – tam turi pakakti įrenginyje įjungti atnaujinimo funkciją, prijungti jį prie kompiuterio su atitinkama programine įranga, kuri automatiškai tikrina įrenginio versiją ir įrenginį atnaujina.

Geras detektorius yra toks, kurį paprasta (nenaudojant atsuktuvo ar sudėtingesnių įrankių) atidaryti ir nuvalyti daviklius. Per rankas „einantys“ pinigai nėra švarūs, jie užteršia ir daviklius. Laiku jų nenuvalius, detektorius tikrą banknotą gali palaikyti padirbtu.

Iš savo patirties galime pasakyti, kad svarbu apgalvoti, kas bus įrenginių tiekėjas – ar jis galės greitai pateikti atsarginį įrenginį pagrindiniam sugedus, ar gali juos suremontuoti, ar turi galimybių aptarnauti juos tame regione, kuriame veikia jūsų prekybos taškai. Tai labai svarbu apyvartoje pasirodant naujiems banknotams – tiekėjas gali greitai atnaujinti visus prekybininko eurų detektorius.

Pačių įrenginių įdiegimas nereikalauja didelių mokymų – paprasčiausių, vienos funkcijos įrenginių atveju  pakanka tik parodyti, kaip tinkamai įdėti banknotą. Instruktuoti, kaip naudotis papildomas funkcijas turinčiu įrenginiu, reikia 5-10 minučių.

Pabaigai galima paminėti paprastą, bet labai vertingą pastebėjimą – detektorius atsipirks iškart, kai atpažins pirmuosius šimtą padirbtų eurų.