Į prekybą besiveržianti inovacija: jokių darbuotojų, tik pirkėjas ir parduotuvė
Rankoje laikomas išmanusis telefonas – ir parduotuvės atsirakinimui, ir prekių skenavimui. O tada savarankiškai sumokėjus už pirkinius belieka išeiti. Tokia itin paprasta galimybė įsigyti norimų prekių nesutinkant parduotuvės darbuotojų, tik vos kelis kitus pirkėjus, vis dažniau pritaikoma Skandinavijoje. Dažniausiai ten, kur aplink tik pušynai ir nė gyvos dvasios. Kaip teigia ekspertai, toks nedidelių parduotuvių konceptas net ir Lietuvoje galėtų pagerinti atokiau gyvenančių bendruomenių padėtį, sustiprintų ryšį su klientu bei geriau atlieptų mažmenininkų poreikius. O ateityje galėtų tapti ir didesnių prekybos centrų kasdienybe.
Tapo susitikimų vieta
Mažų parduotuvių, kuriose nėra jokių darbuotojų ir kartais net savitarnos kasų, konceptas pamažu skinasi kelią visame pasaulyje, o ypatingo populiarumo jau susilaukė Švedijoje. Šioje šalyje yra daugybė retai apgyvendintų, kartais, atrodytų, viduryje miškų ar tyrų esančių miestelių, kuriuose dėl nedidelio klientų rato tiesiog nebelieka parduotuvių. Skaičiuojama, kad Švedijoje per pastaruosius 20 metų uždaryta maždaug 3 tūkst. maisto prekių parduotuvių, pusė jų – kaimo vietovėse. Tad vietiniams gyventojams kiekvieną savaitę tenka leistis į tolimesnes keliones vien tam, kad papildytų savo šaldytuvus būtiniausiomis prekėmis.
Tokią situaciją ir išaugusį šalia namų esančių parduotuvių poreikį išnaudojo prekybos tinklas „Lifvs“, vos per kelerius metus atidaręs 27 naujas apsipirkimo vietas, kuriose nedirba nei vienas darbuotojas, o viskas paremta inovatyviomis technologijomis. Tokio koncepto prekyviečių poreikį rodo ir statistika – atidarytoje „Lifvs“ parduotuvėje per pirmą mėnesį apsipirko net 86 proc. šalia gyvenančių žmonių. Kaip pasakoja startuolio vadovas Daniel Lundh, iš vienos į kitą vietą paprastai kilnojamų parduotuvių, į kurias vienu metu gali patekti tik vienas žmogus, plėtra išsprendžia net keletą problemų.
„Jos ne tik suteikia patogumo, nes norint apsipirkti nebereikia važiuoti į kitą miestą, bet ir tampa kaimynų susitikimo vieta. Toks bendravimas susitikus šalia parduotuvės gali gerokai pagerinti gyvenimo kokybę. Be to, minėtos parduotuvės prisideda ir prie tvarumo tikslų įgyvendinimo – dėl inovatyvios prekių valdymo sistemos lentynose laikoma tik tai, ko gyventojams iš tiesų reikia. Taip pat nauda pasireiškia ir tuo, kad prekes atveža vienas sunkvežimis, o ne visi miestelio žmonės važiuoja apsipirkti kažkur kitur“, – teigia „Lifvs“ vadovas.
Randa viską, ko reikia
Šio prekybos tinklo klientai įvertina ir platų prekių asortimentą, parduotuvės darbo laiką visą parą ir paslaugų automatizavimą – į parduotuves patekti ir nuskenuoti joje esančias prekes reikia naudojantis specialia mobiliojo telefono programėle, kurioje galima užsiregistruoti patvirtinus savo tapatybę per elektroninę identifikavimo sistemą.
Pasak D. Lundh, ši technologija pirkėjams taip patiko, kad netgi buvo atsisakyta savitarnos kasų – jomis pirmosiose „Lifvs“ parduotuvėse per tris mėnesius pasinaudojo vos 4 procentai pirkėjų.
Naujovėms imlūs ir vyresni žmonės – vienoje konkrečioje parduotuvėje vidutinis amžius atidarymo savaitgalį buvo 72 metai.
„Prie parduotuvių populiarumo prisidėjo ir suasmenintas bendravimas. Apie apsipirkimo įpročius renkami duomenys leidžia pateikti tik tam vartotojui skirtas akcijas, pasiūlyti galinčius sudominti receptus. Dėl tokio savalaikio ir klientui naudingo bendravimo net 82 proc. naudotojų leido programėlei jiems siųsti pranešimus. Standartas šioje srityje – mažiau nei 20 procentų, tad viską darome teisingai“, – džiaugiasi D. Lundh.
Veikia vagysčių prevencija
Procesų automatizavimas ir inovacijos, kaip rodo „Lifvs“ pavyzdys, ne tik padeda pagerinti santykį su klientu, įgauti konkurencinį pranašumą, bet ir sumažinti galimų sukčiavimo atvejų skaičių, pavyzdžiui, apsisaugant nuo vagysčių. Ištobulinta prekybos tinklo platforma rodo parduotų prekių kiekį ir parduotuvėse esantį likutį, o jei randamas neatitikimas, kamerų pagalba išsiaiškinamos priežastys ir pavogtos prekės suma išskaičiuojama iš kliento kredito kortelės. Jei joje – pernelyg mažai lėšų, vartotojas gali būti užblokuotas nuo patekimo į parduotuvę.
Analogiška prevencijos sistema panaudojama apsisaugant nuo vandalizmo – visada žinoma, kas kada lankėsi parduotuvėje, joje veikia stebėjimo kameros, tad įvykus nemaloniems incidentams greitai būtų išsiaiškinama, kas už juos atsakingas. Inovatyvi bei visiškai automatizuota sistema padeda užtikrinti ir tai, kad tokios teisės neturintis asmuo negalėtų nusipirkti jiems neleidžiamų įsigyti gaminių.
„Nors alkoholį Švedijoje gali pardavinėti tik valstybinės parduotuvės, tačiau yra rekomendacija nepilnamečiams nepardavinėti energetinių gėrimų. Šias prekes tiesiog užblokuojame iš jiems įsigyti galimo asortimento“, – teigia D. Lundh ir priduria, kad sistemą galima modifikuoti pagal kiekvienos valstybės įstatyminę bazę. Pavyzdžiui, Lietuvoje nepilnamečiai iš tokio tipo parduotuvių negalėtų nusipirkti ne tik energetinių gėrimų, bet ir alkoholio ar tabako gaminių.
Privalu atsižvelgti į pirkėjų norus
Mažmeninės prekybos technologinių sprendimų bendrovės „StrongPoint Technology“ vadovas Julius Stulpinas akcentuoja, kad toks apsipirkimas nesutinkant darbuotojų dėl savo koncepcijos ir teikiamų naudų ateityje turėtų vis labiau populiarėti. Įmonės iniciatyva atlikto tyrimo duomenimis, galimybe iš lentynos tiesiog susirinkti prekes ir išeiti pro duris, kai pinigus už pirkinius iš banko sąskaitos automatiškai nuskaito speciali sistema, naudotųsi net 46 procentai Lietuvos gyventojų.
„Vartotojas keičiasi. Kai anksčiau mažmenininkų sėkmę lemdavo gausus produktų asortimentas, dabar kur kas svarbiau kreipti dėmesį į santykį su pirkėju ir jo patirtį prekybos tinkle. Koronaviruso pandemija sustiprino tai, kad klientas nori patogesnio parduotuvių darbo laiko, saugumo ir greičio, ką galėtų užtikrinti būtent mažesnės, šalia namų esančios ir visiškai automatizuotos parduotuvės. Procesų automatizavimas galėtų išspręsti ir mažmenininkų iššūkius dėl darbuotojų – jų jau dabar nerandama, o ateityje jų dar labiau trūks“, – įsitikinęs J. Stulpinas.
Jis prognozuoja, kad parduotuvės be darbuotojų jau netolimoje ateityje turėtų pradėti kurtis ir Lietuvoje bei būtų paremtos tiek išmaniojo telefono, tiek kitų inovatyvių sprendimų naudojimu.
„Minėtas parduotuvių formatas gali būti įgyvendinamas naudojant pažangią kamerų, įvairių jutiklių ir algoritmų sistemą. Ji užtikrina, jog dedant prekes į išmanųjį prekių vežimėlį, pirkiniai nuskenuojami automatiškai, o už juos vėliau atsiskaitoma iš susietos banko sąskaitos. Tiesą sakant, panašiu principu mūsų šalyje jau veikia „Scan & Go“ sistema, kai specialų mobilų prietaisą pasiėmęs pirkėjas gali pats nusiskenuoti pasirinktų prekių brūkšninius kodus, o priėjęs prie kasos iškart už jas atsiskaityti“, – pasakoja „StrongPoint Technology“ vadovas.
Tuo metu Surrey verslo mokyklos rinkodaros profesorė Sabine Benoit jau dabar išskiria maždaug 50 skirtingų automatizuotų parduotuvių modelių, priklausančių nuo vietos, automatizavimo lygio, sezoniškumo, dydžio, asortimento ir konstrukcijos. Tai ir maisto aparatai, prekių atsiėmimo punktai, savitarnos kioskeliai oro uostuose ir pan. Profesorė akcentuoja, kad ateityje šios technologijos bus pritaikomos vis didesniu mastu, jau dabar dideli prekybos tinklai išmėgina parduotuvių be darbuotojų koncepciją.
„Nereikia daryti skirties tarp parduotuvių be darbuotojų ar su darbuotojais, atskirti jas lyg juoda ir balta. Turėtume į visa tai žiūrėti kaip į palaipsniui įvykstantį perėjimą į didesnį automatizavimą daugybėje lygių – dalies darbuotojų darbas bus pakeistas mašinomis, dalį laiko parduotuvės veiks išvis be žmonių“, – teigia S. Benoit ir priduria, jog tai taps vis didesniu išsigelbėjimu toms parduotuvėms, kurioms dėl įvairių priežasčių sunkiau konkuruoti rinkoje bei užtikrinti pelningą veiklą.