Nedžiuginanti žinia prekybininkams: nepaisant to, kokios dar naujos atsiskaitymo formos atsiras, grynieji pinigai dar ilgai neišnyks

Grąžą klientams, pinigų sumą kasoje skaičiuojantis, finansinius žurnalus pildantis darbuotojas šiandien prekybininkams yra prabanga. Pirma, kainuoja laikas, kainuoja ir klaidos. Antra, darbas su pinigais dėl ant pečių krentančios atsakomybės darbuotojų taip pat nežavi, tad kandidatų gretos, esant ir taip sudėtingai situacijoje darbo rinkoje, retėja. Kai kurios įstaigos netgi priima drastiškus sprendimus: atsisako grynųjų pinigų ir pereina prie atsiskaitymų tik bankine kortele. Tokiam žingsniui pasiryžtama, netgi žinant, kad bus prarasta nemaža dalis klientų. Tačiau realybė tokia, kad grynieji neišnyks, jais naudosimės net ir tolimoje ateityje, tad kam aukoti klientus, atsiskaitančius grynaisias? Jeigu tai atsiremia į brangią darbo jėgą, klaidas apskaitoje, nerimą dėl inkasacijų – kodėl anapus prekystalio vis dar stovi nepatenkintas pardavėjas, o ne efektyviau dirbanti bei klaidų nedaranti automatinė mašina?

Tai, kokiu būdu – elektroniniu ar grynaisiais pinigais – gyventojai linkę dažniau atsiskaityti priklauso nuo šalies kultūrinio konteksto. Pavyzdžiui, Vokietija, įsitraukusi į abu pasaulinius karus ir sutriuškinta juose turėjo iškelti baltą vėliavą, ilgainiui prarado savo tautiečių pasitikėjimą. Praėjus daugiau nei 70 m. po Antrojo pasaulinio karo, kas antras Vokietijos gyventojas atsiskaitinėja grynaisiais pinigais, nes nepasitiki savo šalies bankais. Tuo tarpu Švedijoje, kuri į karinius konfliktus nesikišo daugiau kaip 300 metų, gyventojai prioritetą teikia atsiskaitymui elektroniniais būdais. Atsiskaitymo grynaisiais pinigais populiarumą taip pat nulemia ir šešėlinės ekonomikos paplitimas šalyje.

Taigi, nedžiuginanti žinia prekybininkams: nepaisant to, kokios dar naujos atsiskaitymo formos atsiras, grynieji pinigai dar ilgai neišnyks. O tai reiškia, kad ir toliau reikės ieškoti sprendimų, kaip įveikti iššūkius, kurių priežastimi yra monetos ir banknotai. Rytinis skaičiavimas, kiek pinigų yra kasoje; neteisingai suskaičiuota grąža ir nepatenkintas klientas; pasimetimas, kai klientas ištiesia ranką su didesnės vertės kupiūra; nežinomybė, kiek dienos pabaigoje kasoje nugulė pinigų, jeigu nedaroma kasdienė inkasacija; smulkios skaičiavimo klaidos ir t. t. Visa tai prekybą apsunkina, o kartais padaro ir labai nemalonią. Negana to, dalis Lietuvoje veikiančių įmonių apskaitai vesti vis dar naudojasi „popieriniais“ žurnalais ar rankiniu būdu pildomomis apskaitos programomis. Kai operacijų daug, natūralu, kad įsivelia viena kita papildomai kainuojanti klaida, auga ir įtampa tarp darbuotojų, nes finansinės atsakomybės prisiimti niekas nenori. Taip pat problemą reikėtų įvertinti ir iš kitos pusės. Pardavėja su specialiomis pirštinaitėmis supakuoja karštą duoną ir bandeles, o atsiskaitymo procese, pasitaiko, su tomis pačiomis pirštinaitėmis pirkėjams skaičiuoja pinigus ir duoda grąžą.

Dabar reikėtų įsivaizduoti žmogų, kuris niekada nedaro klaidų, atmesdamas grąžą pirkėjui, mintyse sudėlioja, iš kokių banknotų ir monetų jam geriau atiduoti grąžą, kad atėjus kitam pirkėjui, nereikėtų sukti galvos, kaip grąžinti jam pinigų likutį, o dienos pabaigoje, jeigu nevykdoma inkasacija, žinotų, centų tikslumu, kiek šiuo metu yra pinigų, nes visą dieną sekė, kiek pirkėjų pinigų nugulė į kasą. Jeigu egzistuotų toks žmogus, jo darbas anapus prekystalio, ko gero, būtų neįperkamas. Gamyboje, ieškant panašaus pobūdžio problemoms sprendimų, ieškoma automatizacijos galimybių. Pasiteisinusia patirtimi galima pasinaudoti ir šiame procese. Jeigu rankomis skaičiuoti grąžą ir rankiniu būdu pildyti apskaitą per brangu, kodėl prie kasos, ar bent dalyje iš jų, nestovi automatinės mašinos nedarančios klaidų?

Grynaisiais pinigais atsiskaityti norintis pirkėjas prie kasos pinigus gali paduoti ne pardavėjui, o mašinai, kur banknotai ir monetos keliauja atskirai, o juos lydi tam tikri algoritmai, optimizuojantys grynųjų pinigų cirkuliavimą. Toks sprendimas ne tik eliminuoja klaidas, automatizuotai veda apskaitą, bet ir padeda užtikrinti higieninių reikalavimų laikymąsi maisto įstaigose, nes pardavėjas nebeturi fizinio kontakto su pinigais. Supaprastėja ir inkasacija, nes sprendimo galimybės leidžia grynuosius pinigus kas kažkiek laiko įskaityti į įmonės banko sąskaitą.

Technologiniai atsiskaitymo grynaisiais pinigais valdymo sprendimai jau plačiai paplitę visoje Europoje: Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Švedijoje bei kt. Kultūriniams pokyčiams reikia daug laiko ir visakeriopų pastangų, užtikrinant elektroninių pinigų saugumą bei suvaldant šešėlinę ekonomiką. Tad kol atsisakymas priimti grynuosius pinigus yra neišvengiamai nuostolingas sprendimas, net ir brangstant grynųjų pinigų tvarkymui, verslui dėl sklandesnio procesų valdymo ir konkurencingumo išlaikymo tikslingiausia svarstyti apie automatizaciją.

Šaltinis: Verslo žinios