Neišnaudoto e-komercijos veiklos efektyvumo potencialo – apstu
Pandemija ir pirmasis karantinas pralaužė ledus įstrigusioje internetinėje prekyboje maisto produktais. Pernai kovo-balandžio mėnesiais elektroninės maisto produktų prekybos apimtys Lietuvoje išaugo 5 kartus – daugiausiai iš visų Baltijos šalių, tačiau, ir metams praėjus, tokios prekybos organizavimas vis dar turi kur pasitempti.
„StrongPoint Technology“, bendrovės kuriančios, diegiančios ir tiekiančios prekybos sektoriui įvairiausius technologinius sprendimus, tarp jų ir e-komercijai, vadovas Julius Stulpinas pabrėžė: neišnaudoto e-komercijos veiklos efektyvumo potencialo esama labai daug. Jis patikslino – įmonės siūlomi sprendimai yra susiję tik su dviem elektroninės prekybos grandinės grandimis: užsakytų prekių surinkimu ir jų pristatymu klientams.
Per valandą galima surinkti net 350 prekių
Šiuo metu Lietuvoje populiariausias modelis, kai užsakyti maisto produktai surenkami parduotuvėje. Tačiau, J. Stulpino žodžiais, rinkti prekes iš popierinio sąrašiuko ar dirsčiojant į mobilųjį telefoną nėra efektyvu.
Procesui paspartinti esama įvairių modelių ir programinių sprendimų, kuriais pasinaudojus, surinkimo efektyvumas gali būti didesnis – 250-350 prekių per valandą.
„Pavyzdžiui, StrongPoint Pick & Collect programinė įranga atlaisvina abi rankas: prekių surinkėjas naudojasi ant rankos pritvirtintu mobiliuoju kompiuteriu bei ant pirštų pritvirtintu skeneriu. Procesą gerokai paspartina prekių rinkimas zonomis: kiekvienas rinkėjas gali rinkti 16 skirtingų užsakymu vienu metu zonoje, kurioje orientuojasi geriausia ir randa reikiamas prekes greičiausiai. Tokiam rinkimui spartos dar prideda į mobilųjį kompiuterį gaunama kiekvieno produkto nuotrauka. Taip pat su šia programa galima sudaryti produktų surinkimo kelius: parduotuvėje esančioms lentynoms, ant kurių sudėti konkretūs produktai, suteikiamas adresas. Gavus užsakymą, programa jį išrūšiuoja pagal konkrečios parduotuvės lentynų adresus“, – vardijo „StrongPoint Technology“ vadovas.
Pasak J. Stulpino, be programinių sprendimų, gelbėja ir inovatyvūs įrenginiai, tokie, kaip rinkimo procese pasitelkiami išmanūs akiniai, rodantys produkto, kurį reikia paimti nuotrauką ir kiekį tiesiai prieš akis, elektroninės kainų etiketės, žybsinčios prie reikiamos paimti prekės, robotai asistentai pristatantys prekes surinkėjui ir kiti.
Pristatymas – be kliūčių
Neišnaudotų galimybių esama ir efektyvesnei prekių pristatymo grandžiai. „Tam siūloma programinė įranga, leidžianti prekybininkui pilnai kontroliuoti kiekvieną pristatymo proceso dalį bei užtikrinti nuolatinę komunikaciją tiek viduje tarp personalo, tiek išorėje su pirkėjais. Modulis naudojamas po to, kai prekės jau surinktos, siekiant užtikrinti, kad teisingai surinktas užsakymas be kliūčių pasiektų pirkėją. „Delivery Manager“ modulis skirtas bendrauti tiek su klientu, tiek su darbuotojais, siekiant užtikrinti, kad užsakymas būtų pristatomas pirkėjui patogiau būdu ir laiku –į namus, į savitarnos atsiėmimą terminalą „maistomatą“, į automobilį ar atsėmimo punktą pačioje parduotuvėje““, – pasakojo J. Stulpinas.
„StrongPoint Route Manager“ modulis užtikrina, kad pristatymai į namus būtų įvykdyti kuo greičiau ir kuo mažesnėmis išlaidomis. Sprendimas padeda planuoti optimaliausius pristatymo maršrutus ir rezervuoti transporto priemones, būtent tokio dydžio, kokio reikia, planuoti pristatymo laiką. Be to, sistema paskaičiuoja pristatymo laiką bei palaiko ryšį su klientu.
Automobilio numerių atpažinimo sistema leidžia greitai identifikuoti e-prekybos klientą, kai užsakytos prekės atnešamos į pirkėjo automobilio bagažinę. Jei pirkėjas pasirenka prekių atsiėmimo parduotuvėje modelį, suvedus užsakymų atsiėmimui pritaikytam informacijos terminale užsakymo numerį arba nuskenavus brūkšninį kodą, parduotuvės darbuotojai iš karto gauna pranešimą ir pristato prekes. Jeigu prekės užsakovas pageidauja pasiimti maistomate, pirkėjas informuojamas informacine žinute apie suruoštą užsakymą.
Įrengdami maistomatus kaimynai pažengė toliau
„Prekių surinkimo proceso optimizavimas šiuo metu yra labai svarbus, siekianti išvengti betikslio vaikščiojimo ir laiko gaišimo, kai prekybos centruose dėl pandemijos būtina reguliuoti pirkėjų skaičių ir srautus. – pabrėžė „StrongPoint Technology“ vadovas. – Optimaliai susidėliojus procesą, užsakymų surinkimas parduotuvėje yra pakankamai našus, o dėl mažesnių atstumų nuo parduotuvės iki pirkėjo namų prekių pristatymo kaštai mažesni. Nepatogumas atsiranda, pasiekus 500 užsakymų per dieną ribą, kai nuolat reikia pildyti lentynas, o surinkėjai ir pirkėjai pradeda vieni kitiems maišyti optimaliai dirbti arba kokybiški apsipirkti“.
Šioje grandyje neišnaudotas potencialas yra maistomatai. Lietuviams ne maisto prekes jau tapo įprasta užsisakyti ir atsiimti paštomate. „Maistomatas yra toks pat būdas, tik pritaikytas maisto produktams su trimis temperatūros režimais: kambario , šviežiai ir šaldytai produkcijai. Šis būdas užsisakantiems prekes internetu itin patogus tuo atveju, kai pirkėjas ne visuomet būna namuose ir negali iš anksto planuoti grįžimo laiko“, – maistomatų privalumą įvardijo J. Stulpinas.
Maistomatai dažnai statomi šalia parduotuvių, todėl pateikus užsakymą, parduotuvė per valandą ar dvi gali surinkti ir pristatyti į maistomatą. Tai greitas, patogus, ir užsakovo planų nevaržantis būdas. Palyginimui – kaimyninėje Estijoje jau veikia apie 20 maistomatų, Švedijoje netoli 200 .
Be to, pasak J. Stulpino, Estijoje ir Švedijoje randasi praktika, kad maistomatai įrengiami nutolusiose vietovėse, atokiuose kaimuose ir mažuose miesteliuose, kuriuose nėra parduotuvių, o jas statyti ar išvežioti prekes dėl per mažo gyventojų tankio ir per retų apsipirkimų paprasčiausiai neapsimoka.
„Kiekvienam naujam technologiniam sprendimui prigyti reikalingas laikas bei investicijos į žinomumą. Vis dėlto, pagrindinis dalykas – duoti pridėtinę vertę pirkėjui. Lietuvos atveju pridėtinė vertė klientui yra tokia, kad nereikia taikytis prie kurjerio, klientas sau patogiu metu gali pasiimti savo pirkinius. Bet šiam principui reikalingas plačiai išvystytas maistomatų tinklas, kad būtų patogu pasiimti prekes. Be to, didesnė pasiūla formuoja didesnį pirkėjų įprotį jais naudotis“, – sako J. Stulpinas.
„Tamsioji parduotuvė“ – diskusijų lygyje
Pandemijai gerokai sudrebinus elektroninės prekybos rinką Lietuvoje, prekybininkai domisi „tamsiųjų parduotuvių“ (angl. „dark store“) koncepcija. Nors diskusijų apie šį sprendimą daugėja, kada „tamsioji parduotuvė“ galėtų atsirasti mūsų šalyje, prognozuoti dar nedrįstama.
Fizinėje parduotuvėje pasiekus 500 užsakymų per dieną ribą, kyla nepatogumų: salės darbuotojams nuolat tenka pildyti lentynas, o surinkėjai ir pirkėjai pradeda vieni kitiems trukdyti optimaliai dirbti arba kokybiški apsipirkti. „Tačiau vienos tokios parduotuvės apimties „dark store“ kūrimui nepakanka, surinkimo centras turėtų pakeisti kelių tokių parduotuvių funkciją ir mūsų skaičiavimais pasiekti bent 1500 užsakymų per dieną ribą. Nemažai įtakos turi regiono, kuriame ketinama įkurti „dark store“, gyventojų tankis. Kuo tankiau apgyvendinta vietovė, tuo lengviau sukonsoliduoti didesnį kiekį užsakymą su ne per dideliu pristatymo atstumu, taip optimizuojant „last mile“ logistikos dalį“, – aiškino J. Stulpinas.
„Dark store“ efektyvumas slypi tame, kad specializuotoje erdvėje galima lengviau optimizuoti prekių išdėstymą ir jų surinkimų maršrutus, pritaikyti daugiau automatizacijos ir robotikos sprendimų. „Vien tik perkelti surinkėjus iš parduotuvės į surinkimo sandėlį nepakanka– našumas koreliuoja su automatizacijos lygiu ir procesais. Nuo visų išvardintų taikomų sprendimų labai priklauso, kiek prekių per valandą galima surinkti“, – teigė „StrongPoint“ vadovas.
Šioje srityje kaimynai mus taip pat lenkia. Estijoje jau kuris laikas sėkmingai veikia kelios „tamsiosios parduotuvės“, o „Barbora“, neseniai Varšuvoje įrengusi „tamsiąją parduotuvę“ kitąmet tikisi 50 mln. eurų apyvartos.