Uždirbu daug, bet noriu išeiti iš darbo: kas šiandien motyvuoja darbuotojus?
Darbo rinką šiuo metu lydi nuožmus specialistų trūkumo iššūkis, kuris, artėjant naujų metų pradžiai, tikėtina, bus dar aktualesnis. Mat įprasta, kad talentingiausi darbuotojai, sulaukę metinių premijų, kelia sparnus, ieško didesnių atlyginimų, dar labiau motyvuojančių priedų, palankesnių darbo sąlygų. Tačiau verslo atstovai pastebi – norint išlaikyti turimus specialistus, šiandien neužtenka tik mokėti teisingą ir rinkos poreikius atitinkantį atlyginimą bei papildomai juos skatinti finansiškai. Anot ekspertų, darbdaviai dabar privalo savo komanda pasitikėti, rodyti pagarbą, užtikrinti grįžtamąjį ryšį, padėti suvokti veiklos prasmę. Kartu būtina kurti tvarius darbo santykius bei aplinką, kurioje skleistųsi darbuotojų asmenybės ir visas potencialas. Kaip tai padaryti?
Ne darbo, o darbuotojų rinka
Ne tik į palankią darbuotojų finansinę aplinką, bet ir į komandos autonomiškumą, verslo stabilumą ir abipusį pasitikėjimą šiandien susitelkti turėtų darbdaviai. Taip teigianti išmaniųjų sprendimų mažmeninei prekybos rinkai kūrėjo „StrongPoint“ personalo vadovė Baltijos šalims Monika Romeiko priduria: poreikiai darbo rinkoje dabar pakitę iš esmės.
„Pastebime, kad darbuotojams labai svarbus grįžtamasis ryšys, savo veiklos prasmės suvokimas, indėlis į bendrus organizacijos rezultatus. Komanda nori žinoti ir suprasti įmonės, kurioje dirba, strategiją, kokiais veiksmais būtent prisidės prie jos įgyvendinimo. Tai turėtų paskatinti vadovus peržvelgti darbo principus. Išmokti keisti taktiką, o strategiją, kuria vadovaujasi įmonė, suskirstyti atskiriems padaliniams, skyriams, konkretiems darbuotojams. Todėl darbo rinkoje prioritetu tampa naujas požiūris, darbo santykius keičiantis iš esmės“, – sako M. Romeiko.
Šį pokytį žmogiškųjų išteklių ekspertė vadina glaudesniu tarpusavio bendravimu ir visapusiška organizacijos komunikacija. Todėl, anot jos, darbdavys šiuo metu privalo mokėti pastebėti, išklausyti, išgirsti, suprasti. Kartu žinoti, kaip informaciją perduoti tinkamai, kad pastaroji pasiektų visą komandą ir būtų teisingai priimta.
„Pagrindiniu darbo rinkos epicentru jau yra darbuotojas. Šiandien jo poreikiai yra svarbiausi. Todėl gyvename ne darbo, o darbuotojų rinkos laikotarpiu. Tačiau vis dar susiduriame su vieša nuomone, kad darbą keisti reikia nuolat, ieškoti naujų iššūkiu, išeiti iš komforto zonos. Tik kyla klausimas – ar tai daryti tikrai būtina? Jei įmonės veikla yra dinamiška, joje netrūksta išbandymų, darbuotojas nenorės susikurti papildomo streso, keisti darbą. Tai pasiekti ir leidžia darbdavių pastangos kurti aplinką, kurioje komanda jaučiasi komfortiškai bei ja yra pasitikima“, – pažymi M. Romeiko.
Svarbu ir apdrausti, ir įkvėpti
Visgi įprasta manyti, kad darbuotojų lojalumą skatina ne pastangos užtikrinti geresnes darbo, bet būtent finansines sąlygas. Su tokia nuomones M. Romeiko linkusi nesutikti. Jos teigimu, atlyginimas tėra trumpalaikė darbuotojų motyvavimo priemonė.
„Pradėjus kurti palankią darbo aplinką ir tvarius santykius su komanda verta galvoti, kaip užtikrinti papildomas naudas. Pavyzdžiui, suteikti darbuotojams visapusišką sveikatos draudimą, kuris pandeminiu laikotarpiu yra ypač aktualus. Taip pat, atsižvelgiant į COVID-19 situaciją, pridėti papildomų apmokamų atostogų dienų. Drauge apmokėti psichologo konsultacijas, nes emocinė parama šiandien ypač aktuali. Tuo metu hibridinis veiklos modelis neturėtų apsiriboti idėja, kad viena dalis darbo dienų dirbama iš biuro, kita – iš namų. Verčiau darbuotojams leisti pasirinkti, iš kur jie nori dirbti visada“, – siūlo žmogiškųjų išteklių ekspertė.
Ji, žinoma, sutinka, kad specialistams būtų mokamas ir konkurencingas, darbo rinkos poreikius atitinkantis atlyginimas. Tačiau kartu M. Romeiko pataria pastarąjį papildyti kitomis finansinėmis paskatomis. Pavyzdžiui, darbuotojams suteikti galimybę įsigyti įmonės akcijų su nuolaida. Taip komanda ne tik skatinama investuoti bei papildomai užsidirbti, bet ir tampa organizacijos sėkmės dalimi.
„Išties pasiteisina ir darbdavio parama įvairiems darbuotojų laisvalaikio bei sporto klubams. Tai būdas stiprinti komandos tarpusavio ryšį, draugiškumą vieni kitiems. Tačiau, svarbiausia, vadovai turi skirti kuo daugiau dėmesio organizacijos vertybėms, kultūrai ir vidiniam mikroklimatui. Skatinti išdrįsti pasakyti, pagirti, padėkoti. Drauge motyvuoti nebijoti klysti, eksperimentuoti. Taip pat ir mokytis, priimti bei skatinti naujoves, mėgautis tuo, ką darai, džiaugtis savo pasiekimais, švęsti net ir mažas pergales“, – apie vertybių svarbą kalba M. Romeiko.
Turi veikti tandemu
Visos minėtos naudos bei vertės, kurias darbdaviai galėtų užtikrinti savo darbuotojams, yra ne tik teoriniai pasiūlymai. Šie privalumai, kaip pastebi M. Romeiko, veikia ir praktiškai, suteikdami verslui visokeriopo efektyvumo, patrauklumo bei konkurencingumo.
„Apie organizacijos kultūrą ir vertybes įmonės įpratusios kalbėti daug. Jas taiko kaip potencialių kandidatų viliojimo priemonę, nors kasdienybėje veikia visiškai kitaip. Tačiau mes visa tai išbandėme patys. Be to, pasiūlėme ir naudas bei vertes, su darbuotojais ėmėme kurti santykius, grįstus tarpusavio pasitikėjimu. Mūsų skyrių vadovai pažįsta bei domisi savo komandomis. Kuo jos gyvena, ką veikia, su kokiais iššūkiais susiduria. Todėl tik vertindami, suprasdami ir gerbdami savo darbuotojus, galime kurti tvarius bei ilgalaikius santykius“, – akcentuoja M. Romeiko.
Toks požiūris, pabrėžia ji, leidžia stabiliai įsitvirtinti rinkoje, kurioje darbuotojų trūksta, o verslas varžosi siūlydamas tik didesnius atlyginimus.
„Laimėti šias beprotiškas lenktynes nėra lengva. Tačiau jeigu verslas atsisuks į savo komandą ir įkvėps ją didžiuotis organizacija, kuri yra stabili, pelninga, kitaip tariant, patikima darbo vieta, sėkmės tikėtis galima. Todėl darbo rinkoje išlieka įmonės, asmeninių verslo tikslų nekeliančios aukščiau darbuotojų poreikių. Organizacijos ir komandos šiandien turi veikti tandemu“, – reziumuoja „StrongPoint“ personalo vadovė Baltijos šalims.